Galimybės ugdyme taikant šiuolaikinę populiariąją muziką

Galimybės ugdyme taikant šiuolaikinę populiariąją muziką (15)

Nenusigąskite, kad šiame bloge randate 6 dalį ir jau 15. Sekite nuorodas ir atrasite visą mano darbą.

2.2 Pradinių klasių mokinių muzikinio ugdymo, taikant šiuolaikinę populiariąją muziką, galimybės

Darnios, veiklios ir puoselėjančios grožį asmenybės ugdymas – aktuali visų laikų problema.
Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose teigiama, kad „Meninio ugdymo procese veiksmingai ir harmoningai ugdoma visa žmogaus asmenybė – kūrybinės, intelektinės, emocinės, […] verbalinės ir neverbalinės raiškos gebėjimai, vertybinių nuostatų sistema… Meninis ugdymas – tai investicija į mūsų šalies ateitį.“
Teisingai organizuojant muzikinę veiklą, vaikas be muzikos neįsivaizduoja savo gyvenimo… Ir jeigu vaiko gebėjimai ryškūs, muzika gali paskatinti profesijos pasirinkimą. Todėl ji pasitelkiama ne tik muzikiniam, bet ir visuminiam vaiko ugdymui. Nuo sistemingo ir nuoseklaus muzikinio ugdymo pradinėje mokykloje dažnai priklauso žmogaus muzikinis intelektas ir jo gabumai, taip teigia E. Velička (2004).
Tikrai žinoma, kad ankstyvoji muzikinė patirtis daro akivaizdžią įtaką tolesnei muzikinių gabumų raidai. Vaikus mokyti muzikos svarbu jau vien todėl, kad tai lavina jų muzikinį intelektą, sukuria prielaidas estetiniam muzikos vertinimui suvokti, atveria platesnius muzikinės kultūros pažinimo horizontus.
Akivaizdu, kad šiuolaikinė populiarioji muzika gali daryti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį vaiko asmenybės ugdymui, jo elgesiui, mąstymui, pasaulėjautai. Todėl labai svarbu jau nuo pirmosios klasės ugdyti tinkamą meninį skonį, vertybes, parinkti atitinkančią vaiko amžiaus ypatumus šiuolaikinę populiariąją muziką. Pradinių klasių moksleivis dar neturi sukaupęs daug gyvenimiškos patirties, dar nesusiformavęs jo muzikinis skonis; kritinis mąstymas, o tai riboja jo galimybes pasirinkti vertingą muziką. Todėl tėvai turėtų padėti pasirinkti, kokią muziką vaikas turėtų klausyti, o mokykloje į pagalbą jam ateina pedagogas. „Vaiko muzikalumui, jo muzikinio intelekto ir gabumų raidai įtakos gali turėti ne vienas, bet mažų mažiausiai trys skirtingi veiksniai: muzikali prigimtis, turtinga jį supanti muzikinė aplinka, tikslingas ir metodiškas jo lavinimas.“ (Velička E., 2004)
Bendrųjų programų autoriai akcentuoja muzikos klausymąsi kaip pagrindinę veikseną, kuri padeda pažinti ne tik muzikos formas, žanrus, stilius, bet ir formuoja asmenybės muzikinį skonį, turtina dvasinį pasaulį.

1 dalis.

14 dalis.

Dalis baigiamojo darbo įkelta: 2015-01-23