Mokslinio darbo apie pradinukų ugdymą muzika

Mokslinio darbo apie pradinukų ugdymą muzika (2)

Tęsdama savo darbo supažindinimą su esamais ir būsimais studentais, pateikiu ir antrą jo dalį.

I. Pradinių klasių mokinių muzikinio ugdymo, taikant šiuolaikinę populiariąją muziką teoriniai pagrindai
1.1 Šiuolaikinės populiariosios muzikos samprata
(muzikos stilių apžvalga)

„Bendras populiariosios muzikos įvaizdis yra nepaprastai sudėtingas… Supratimą apie šią muziką padeda formuoti trumpa istorinė apžvalga.“ (Avramecs B., 2000)
Paprastai žmonės yra įsitikinę, kad populiarioji muzika atsirado šiame šimtmetyje ar net šiame dešimtmetyje. Tačiau šiuolaikinė populiarioji muzika atsirado daug anksčiau.
Kyla klausimas: kas gi yra ta šiuolaikinė populiarioji muzika?
Pasak Avramecs B. (2000), šiuolaikinę popmuziką „tiksliausiai galima apibūdinti taip – tai yra muzika, kurios su malonumu klausosi didžioji dalis konkrečioje šalyje arba mieste gyvenančių žmonių, priklausančių vienai kultūrai“. Populiariosios muzikos raidą lėmė dešimt Europos muzikos kultūros raidos amžių.
Dabar plačiau apžvelgsime konkrečius populiariosios muzikos stilius.
Nuo viduramžių Europos kultūroje populiarioji muzika visuomet gyvavo. Laikui bėgant ji keitėsi, bet esmė išliko ta pati: paprastumas ir prieinamumas. Šiandien Vakaruose populiariosios muzikos sąvoka apima ne tik estradines dainas arba įspūdingiausius hitparadų kūrinius, bet ir operų arijas, atliekamas žymiausių dainininkų bei Antonijo Vivaldi koncertus smuikui ir orkestrui iš „Metų laikų“ ciklo. Priežastis – visi puikiai pažįsta šiuos kūrinius bei atlikėjus ir noriai perka jų įrašus.
Būtent viduramžiais atsirado tokia muzika, kuri sujungė skirtingų kultūrų pasaulius. XIII-XIV a. truverai ir trubadūrai, kurie buvo nuskurdę riteriai, kažkada priklausę dvaro kultūrai, pamažu tapo klaidžiojančiais muzikantais ir dainininkais. Būtent jie tarp paprastų miestiečių sklaidė aukštajai kultūrai priklausančius muzikos išraiškos būdus, melodijas, personažus.
Renesanso ir baroko laikmečiu, kai Vakarų ir Centrinės Europos šalyse ėmė kurtis universitetai ir specialios bažnyčių mokyklos, ypač reikšmingos tapo studentų dainos. Šios dainos rėmėsi bažnytinėmis giesmėmis. Dažniausiai studentai melodijas visiškai išlaikydavo, o keisdavo tik tekstus. Šių dainų tekstai dažnai buvo panašūs į maldas ir himnus, o turinyje atsispindėdavo studentų gyvenimo sunkumai, nelaiminga meilė, lėbavimai su bičiuliais ar peštynės. Vienas iš tokių dainų rinkinių yra „Carmina Burana“, jame yra moralizuojančio satyrinio turinio bei meilės dainų; prie kai kurių tekstų pateiktos melodijos užrašytos neumų notacija.
Studentų dainų dėka susiformavo vienas iš svarbiausių populiariosios muzikos kūrimo principų bei metodų, kuris yra aktualus ir šiandien, tai yra perimti aukštosios kultūros stiliaus modelius, būdus bei išraiškos priemones ir perkelti juos į kitą aplinką, žemesnį savo statusu žanrą hierarchinėje jų sistemoje. Kartu su socialinio, kultūrinio bei estetinio kitimo procesu šie modeliai ir būdai supaprastėja. Tai yra neišvengiama, nes radikaliai kinta ir auditorija – nuo siauro elitinio rato pereinama prie paprasto klausytojo. Atsiranda būtinybė patenkinti plačiųjų masių auditorijos poreikius.

1 dalis.

Straipsnis įkeltas: 2015-01-21