Tag Archives: kinestezinis gebejimas

Šiuolaikiškos muzikos poveikis pradinukams

Šiuolaikiškos muzikos poveikis pradinukams (18)

Ir aštuoniolikta dalis skelbiama studentams dalie įvertinimui ir informacijos gavimui. Kita dalis kelsis į kitą puslapį. Seikite nuorodas.

Klausantis įrašo, labai svarbu ir paties mokytojo nusiteikimas, susikaupimas, grožėjimasis kūriniu. Rinkdami solines ar chorines dainas klausymuisi, visada turi pedagogas jas išanalizuoti, išnagrinėti tekstus, išsiaiškinti neaiškius žodžius. Galima prieš klausantis ir dainos tekstą perskaityti ar papasakoti jos turinį. Nereikia bijoti klausytis dainų vaikams nežinoma kalba. Tada klausytojų dėmesys bus sutelktas į melodijos skambesį. Jie giliau pajaus kūrinio grožį, dainos pobūdį, o muzika ilgam įstrigs atmintin (Krakauskaitė V., 1995).
Svarbu paklausius šiuolaikinės populiariosios muzikos kūrinių skatinti vaikus nebijoti ir patiems improvizuoti. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai muzikos pamokose gali improvizuoti pirmaisiais trimis lygiais: 1) eksperimentuoti garsais; 2) improvizuoti orientuodamiesi į procesą; 3) improvizuoti orientuodamiesi į rezultatą. Tačiau norint improvizuoti pradinių klasių mokiniams prireiks ne tik instrumentų, bet ir teorines žinias taikyti praktikoje, žinoti muzikinės raiškos priemones, kurios padėtų įgyvendinti turimą idėją, tai skatins muzikinį intelektą, mąstymą, dėmesį, atmintį, vaizduotę ir kitus psichinius procesus. E. Velička (2004) teigia, kad „Muzikinis intelektas veikia ne tik tada, kai žmogus klausosi muzikos, ją suvokia ir vertina, bet ir tada, kai jis pats muzikuoja – groja, dainuoja, improvizuoja, komponuoja ir kt.“
Labiausiai mokiniai atsiskleidžia tada, kai nejaučia baimės, yra vertinami ir reikšmingi. Vaiką gali paskatinti ne tik žodis, bet ir šypsena, žvilgsnis. Ką nors sėkmingai atlikęs, vaikas pasidaro veiklesnis… Todėl labai svarbus yra teigiamas mokytojo vertinimas mokiniui atlikus nurodytą kūrybinę užduotį.
Apžvelgus mokslinę literatūrą, galima daryti išvadą, kad muzikinis ugdymas bus prasmingas ir sėkmingas tik tada, kai dalykinių žinių perteikimą, muzikinių įgūdžių ugdymą susiesime su mokinių norais, polinkiais, interesais, tai yra mokymosi motyvais. Reikia siekti, kad muzikos pamokoje pradinių klasių moksleiviai nenuobodžiautų, vengti rutinos, stengtis, kad vaikas pamėgtų meniškai vertingą muziką ir taip plėtotųsi jo muzikinė kultūra, o kartu ir asmenybė.
Turtinga muzikinė aplinka ir tinkamas muzikinis ugdymas teigiamai veikia ne tik vaiko muzikalumą, bet ir kitas jo intelekto sritis – kalbinius, erdvinius, kinestezinius, socialinius ir net matematinius gebėjimus (Velička E., 2004).

16 dalis.

17 dalis.

Kitą dalį (19) atrasite ČIA.