Tag Archives: soulas

Šeštoji dalis su pradinukais ir jų ugdymu muzika

Šeštoji dalis su pradinukais ir jų ugdymu muzika (6)

Įkeliu pradinukų ugdymo populiariąją šiuolaikiška muzika ir šeštąją dalį susipažinimui, kurie renkatės panašią temą mokslo darbui.

Roko muzikos stiliai:
1) Hardrokas;
2) „Metalo“ rokas;
3) Artrokas;
4) Pankrokas;
5) Njuveivas;
6) Avangardinis rokas;
7) Speisrokas;
8) Roko opera – ji susideda iš sceninio veiksmo bei roko muzikos. Roko opera artima miuziklui. Žymiausią roko operą „Jesus Christ Superstar“ (Jėzus Kristus Superžvaigždė“) sukūrė anglų kompozitorius Endriu Loidas Vėberis (g. 1948 m.), kuri pirmą kartą buvo pastatyta Niujorke 1971 metais.
XX a. 7-8 dešimtmečio popmuzikai būdinga reguliari ritminė pulsacija, ji panašiai kaip rokas atliekama elektrinėmis gitaromis, mušamaisiais instrumentais.
Viena iš talentingiausių ir populiariausių popmuzikos grupių yra „ABBA“, amerikiečių dainininkė Madona ir Stivas Vonderis, rusų dainininkė Ala Pugačiova, britų atlikėjas Eltonas Džonas. Dabar popmuzika ir popkultūra neapsiriboja tiktai jaunimu, bet plinta visame pasaulyje ir tampa universaliu reiškiniu, peržengiančiu nacionalines ribas.
Popmuzika – nesuskaičiuojamų stilių ir krypčių mišinys. Patys ryškiausi popmuzikos stiliai:
1) soulas – muzika remiasi modifikuotu ritmo bliuzu. Dainininkams akomponavo nedideli ansambliai, į jų sudėtį įtraukiant ir saksofoną. Viena žymiausių soulo dainininkių Areta Franklin (g. 1942 m.). ši muzika įkūnijo dvasingumo įvaizdį ir buvo atliekama be galo įtikinamai, aistringai ir nuoširdžiai.
2) fanki – yra šokių muzika, kurioje dominuoja aktyvi pulsacija. Fanki muziką galime apibūdinti kaip džiazo elementų sujungimą su juodaodžių roko muzika.
3) regis – remiasi ritmo bliuzo principais, bet jo ritminė pulsacija yra daug sudėtingesnė, joje jaučiama Afrikos tradicinei muzikai būdinga poliritmija, vyrauja lėtesni tempai. Žymiausias regio muzikos autorius ir atlikėjas yra Bobas Marlėjus (1945-1981).
4) repas – pagrindinis jo bruožas, kad dainų tekstai ne dainuojami, o skanduojami, pabrėžtinai ritmiškai skanduojant skiemenis. Repo stiliaus atstovas M. C. Hameris.
Njueidžo raiška yra labai marga. Svarbiausia šio stiliaus muzikoje yra charakteris ir nuotaika, išreiškiantys bekonflikį pasaulio suvokimą ir suteikiantys natūralumo pojūtį. Joje naudojami įvairių pasaulio tautų muzikos instrumentai bei sintezatoriai, Europos klasikinės muzikos atlikimo būdai ir minimalistinė kompozicijos technika. Njueidžo muziką, pasitelkdami folkloro ir artroko, džiazo bei meditacinės muzikos elementus, kuria patyrę muzikantai. Vienas žymiausių njueidžo atstovų yra Maikas Oldfildas (g. 1953 m.). „Naujojo laikmečio“ muzika dažnai susilieja su kitais panašiais muzikos stiliais, tokiais kaip meditavimo, atsipalaidavimo muzika ir t. t. Njueidžo muzikoje dažnai naudojami gamtos garsai: paukščių čiulbėjimas, vandenyno šniokštimas, kalnų aidas ir kt.

Bus dar, kantrybės.

1 dalis.

2 dalis.

3 dalis.

4 dalis.

5 dalis.

Darbas įkeltas: 2015-01-21

Penktoji pradinukų ir muzikos mokslo dalis

Penktoji pradinukų ir muzikos mokslo dalis (5)

Keliu penktą pradinių klasių ugdymą šiuolaikinės muzikos mokslo darbo dalį, kad studentai galėtų gauti informacijos.

Antrojoje XX a. 7-ojo deš. pusėje jaunimą užvaldė ir sužavėjo rokas. Kai kurie muzikantai stengėsi įgyti populiarumą vienu metu mėgindami sujungti džiazo bei roko elementus. Šiai naujajai muzikai buvo būdinga tai, kad instrumentinėje sudėtyje bei skambesy susiliejo džiazo bei roko elementai: vietoj kontraboso atsirado bosinė gitara, pradėta naudoti solinę elektrinę gitarą, sintezatorius, roko būgnai. Pirmasis džiazroko stiliumi pradėjo groti Mailsas Deivisas.
Gospelą atlieka solistas, pritariant vokaliniam kvartetui bei pianinui. Nuo XX a. 3-ojo dešimtmečio gospelus imta atlikti ne tik bažnyčiose, bet ir už jų sienų. Ypatingą šios muzikos svarbą muzikinėje kultūroje rodo tai, kad gospelo muziką, nepaisant jų religinio turinio, buvo galima girdėti ir džiazo muzikos festivaliuose. Šio stiliaus muzikoje susipina tradicinės muzikos elementai, dvasingumas bei improvizavimo galimybės. Kadangi XX a. 4-5 dešimtmetyje gospelas tapo labai populiarus, daugelis atlikėjų ėmė jo elementus naudoti pramoginėje šokių muzikoje. Buvo išsaugota beveik visa, kas būdinga gospelui – solistas su vokaliniu kvartetu, melodijos atlikimo būdas, išraiškingumas, bet tekstų turinys kito: religines eiles pakeitė bliuzui būdingi pasaulietiniai posmai. Intensyvūs gospelo išgyvenimai susivijo su miesto bliuzo emocionaliuoju atvirumu, prie jų prisijungus energingai ritminei pulsacijai, būtinai naujiems šokiams, buvo sukurta labai „karšta“ šokių muzika. Taip buvo sukurtas naujas muzikos stilius ritmo bliuzas.
Miuzikle puikiai įsikūnijo vienas svarbiausių amerikiečių populiariosios kultūros principų: lengvai suvokiama forma kalbėti apie rimtus dalykus. Tikrame miuzikle visi jo komponentai – melodijos, dialogai ir dainų tekstai, šokiai ir scenografija – vienodai svarbūs ir skirti maksimaliai ryškiai ir įtikinančiai atskleisti pagrindinę idėją. Klasikiniais miuziklais tapo Ričardo Rodžerso „Muzikos garsai“ (1957 m.), Džerijaus Boko „Smuikininkas ant stogo“ (1964 m.), Endriu Loido Vėberio „Katės“ (1981 m.) ir kt.
Rokenrolas populiariosios muzikos pasaulyje sukėlė revoliuciją. Buvęs kantri dainų atlikėjas, Elvis Preslis (1935-1977), rokenrolu užkariavo visą pasaulį. Ankstyvojo rokenrolo dainų forma ir harmonija yra paremta bliuzo principais. Solistui pritaria elektra pastiprintos gitaros, saksofonas, kartais trimitas. Garsiausias iš juodųjų muzikantų, grojančių rokenrolą buvo Čakas Beris (g. 1926). Iš pradžių rokenrolą grojo įvairūs kitų muzikos stilių muzikantai, kurie ir rokenrolą praturtino šių stilių elementais. Svarbiausias buvo ritmo bliuzas (rokenrolo pagrindas), kantri muzika ir estradinės dainos. Priklausomai nuo kiekvieno komponento proporcijos, kūrėsi vis kitokie populiariosios muzikos stiliai. Pavyzdžiui, kantri muzikos elementai, dainavimo maniera, instrumentuotė paskatino atsirasti „folkroką“. Juodųjų muzikos elementų dominantė lėmė vėlesniųjų juodųjų populiariosios muzikos stilių – „soulo“, „fanki“, „repo“ – atsiradimą. Kai estradinei muzikai būdingi bruožai nustelbė rokenrolo ekspresiją ir energiją, atsirado kryptis, kurią kartu su begaliniu kiekiu jos atmainų dabar vadiname „popmuzika“.

Naudinga pasidomėti:

 

1 dalis.

2 dalis.

3 dalis.

4 dalis.

Straipsnis įkeltas: 2015-01-21