Category Archives: Istorija

E. Veličkos keturi muzikos klausymosi lygiai

E. Veličkos keturi muzikos klausymosi lygiai (16)

Štai ir šešiolikta mano unikalaus darbo dalis. Susipažinkite su juo nemokama, tik atminkite, kad kopijuoti jau nebegalėsite.

Pasak E. Veličkos (30, 1995), „Muzikos klausymąsi ir suvokimą sąlygiškai galima būtų suskirstyti į keturis lygius:
1. Muzika – fonas.
2. Muzika – iliustracija.
3. Emocinis muzikos suvokimas.
4. Struktūrinis muzikos suvokimas.
Muzika – fonas gali skambėti darbelių, piešimo pamokų metu, skaitant, žiūrint skaidres ir t. t. Vaiko sąmonė itin jautri įvairiems aplinkos dirgikliams. Jo atmintin patekę garsai, kvapai, spalvos, judesiai vėliau išlieka visą gyvenimą. Fonui tinkamą muziką mokytojas turi parinkti itin atidžiai ir atsakingai. Rami, medatyvi muzika gali vaiką nuraminti, padėti susikaupti, suaktyvinti jo psichines galias.
Žmogus, gebantis muzikos klausytis antruoju būdu, ieško joje pažįstamų garsų – paukščių čiulbėjimo, jūros ošimo, lietaus lašų kritimo ir pan. Klausydamasis muzikos, jis stengiasi ją „suprasti“, savo vaizduotėje kurdamas įvairias vizijas. Toks klausymosi būdas, taip pat piešimas, tapymas ir eilėraščių kūrimas skambant muzikai lavina vaizduotę.
Žmogus, klausantis muzikos trečiuoju būdu, išgyvena kūrinio emocinį bangavimą atitinkančius jausmų pakilimus ir atoslūgius. Jo jausmai tarsi yra valdomi klausomos muzikos. Dažniausiai taip klausomasi kompozitorių romantikų kūrinių. Romantikų kūryba dažniausiai susidomima jaunystėje.
Kai žmogus, klausydamasis kūrinio, atpažįsta intonacinius vingius, ritmines struktūras, girdi tonacijų kaitą, suvokia kūrinio formą, geba sekti kompozitoriaus mintį, jis muzikos klausosi ketvirtuoju būdu. Šiam suvokimo etapui būtina bent elementari praktinio muzikavimo patirtis, minimalios muzikos teorijos žinios, natų rašto pažinimas.
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams nepaprastai svarbi mokytojo nuomonė, todėl pradinių klasių pedagogų pačių parinkti klausytis kūriniai papildytų mokymo programas bei vadovėlio medžiagą, o tai neabejotinai darytų įtaką vaikų veiklos motyvacijai.
Muzikos pamokose esminis vaidmuo tenka mokytojui. Jo darbas lemia, ar mokiniams įskiepijama meilė muzikai, sukuriamos estetinės ar dvasinio susikaupimo situacijos. Tik kūrybingas, atsidavęs darbui, sistemingai ir nuosekliai dirbantis mokytojas gali pasiekti laukiamų rezultatų. (Straškienė D., Balčytis E., 2003)
Velička E. (30, 1995) teigia, kad „Su pradinukais dirbantis mokytojas turi būti plačių interesų žmogus, besidomintis viskuo, kuo tik įmanoma domėtis. Parinkdamas muziką klausymuisi, mokytojas turėtų vadovautis dviem pagrindiniais kriterijais: pirma, muzika turėtų PATIKTI vaikams, antra, muzika turi būti MENIŠKAI VERTINGA.“

15 dalis.

Darbo dalis įkelta: 2015-01-23

Penktoji pradinukų ir muzikos mokslo dalis

Penktoji pradinukų ir muzikos mokslo dalis (5)

Keliu penktą pradinių klasių ugdymą šiuolaikinės muzikos mokslo darbo dalį, kad studentai galėtų gauti informacijos.

Antrojoje XX a. 7-ojo deš. pusėje jaunimą užvaldė ir sužavėjo rokas. Kai kurie muzikantai stengėsi įgyti populiarumą vienu metu mėgindami sujungti džiazo bei roko elementus. Šiai naujajai muzikai buvo būdinga tai, kad instrumentinėje sudėtyje bei skambesy susiliejo džiazo bei roko elementai: vietoj kontraboso atsirado bosinė gitara, pradėta naudoti solinę elektrinę gitarą, sintezatorius, roko būgnai. Pirmasis džiazroko stiliumi pradėjo groti Mailsas Deivisas.
Gospelą atlieka solistas, pritariant vokaliniam kvartetui bei pianinui. Nuo XX a. 3-ojo dešimtmečio gospelus imta atlikti ne tik bažnyčiose, bet ir už jų sienų. Ypatingą šios muzikos svarbą muzikinėje kultūroje rodo tai, kad gospelo muziką, nepaisant jų religinio turinio, buvo galima girdėti ir džiazo muzikos festivaliuose. Šio stiliaus muzikoje susipina tradicinės muzikos elementai, dvasingumas bei improvizavimo galimybės. Kadangi XX a. 4-5 dešimtmetyje gospelas tapo labai populiarus, daugelis atlikėjų ėmė jo elementus naudoti pramoginėje šokių muzikoje. Buvo išsaugota beveik visa, kas būdinga gospelui – solistas su vokaliniu kvartetu, melodijos atlikimo būdas, išraiškingumas, bet tekstų turinys kito: religines eiles pakeitė bliuzui būdingi pasaulietiniai posmai. Intensyvūs gospelo išgyvenimai susivijo su miesto bliuzo emocionaliuoju atvirumu, prie jų prisijungus energingai ritminei pulsacijai, būtinai naujiems šokiams, buvo sukurta labai „karšta“ šokių muzika. Taip buvo sukurtas naujas muzikos stilius ritmo bliuzas.
Miuzikle puikiai įsikūnijo vienas svarbiausių amerikiečių populiariosios kultūros principų: lengvai suvokiama forma kalbėti apie rimtus dalykus. Tikrame miuzikle visi jo komponentai – melodijos, dialogai ir dainų tekstai, šokiai ir scenografija – vienodai svarbūs ir skirti maksimaliai ryškiai ir įtikinančiai atskleisti pagrindinę idėją. Klasikiniais miuziklais tapo Ričardo Rodžerso „Muzikos garsai“ (1957 m.), Džerijaus Boko „Smuikininkas ant stogo“ (1964 m.), Endriu Loido Vėberio „Katės“ (1981 m.) ir kt.
Rokenrolas populiariosios muzikos pasaulyje sukėlė revoliuciją. Buvęs kantri dainų atlikėjas, Elvis Preslis (1935-1977), rokenrolu užkariavo visą pasaulį. Ankstyvojo rokenrolo dainų forma ir harmonija yra paremta bliuzo principais. Solistui pritaria elektra pastiprintos gitaros, saksofonas, kartais trimitas. Garsiausias iš juodųjų muzikantų, grojančių rokenrolą buvo Čakas Beris (g. 1926). Iš pradžių rokenrolą grojo įvairūs kitų muzikos stilių muzikantai, kurie ir rokenrolą praturtino šių stilių elementais. Svarbiausias buvo ritmo bliuzas (rokenrolo pagrindas), kantri muzika ir estradinės dainos. Priklausomai nuo kiekvieno komponento proporcijos, kūrėsi vis kitokie populiariosios muzikos stiliai. Pavyzdžiui, kantri muzikos elementai, dainavimo maniera, instrumentuotė paskatino atsirasti „folkroką“. Juodųjų muzikos elementų dominantė lėmė vėlesniųjų juodųjų populiariosios muzikos stilių – „soulo“, „fanki“, „repo“ – atsiradimą. Kai estradinei muzikai būdingi bruožai nustelbė rokenrolo ekspresiją ir energiją, atsirado kryptis, kurią kartu su begaliniu kiekiu jos atmainų dabar vadiname „popmuzika“.

Naudinga pasidomėti:

 

1 dalis.

2 dalis.

3 dalis.

4 dalis.

Straipsnis įkeltas: 2015-01-21

Šiuolaikinės populiariosios muzikos vaidmuo pradinukams

Šiuolaikinės populiariosios muzikos vaidmuo pradinukams (1)

Noriu pasidalinti savo puikiu ir unikaliu darbu apie pradinukų ugdymą panaudojant šiuolaikinę populiariąją muziką.

GYVENIMO UNIVERSITETAS
GERAS FAKULTETAS
KATEDRA PRIE MENO

xxxxx xxxxxxxxxxxxxxxxxx
ŠIUOLAIKINĖ POPULIARIOJI MUZIKA PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ UGDYME

Baigiamasis darbas

Baigiamojo darbo vadovė
doc. dr. BR. XXXXX XXXXXXXXX
Lietuva, geri metai buvo
Turinys

Įvadas
I. Pradinių klasių mokinių muzikinio ugdymo, taikant šiuolaikinę populiariąją
muziką teoriniai pagrindai 5
1.1 Šiuolaikinės populiariosios muzikos samprata (muzikos stilių apžvalga) 5
1.2 Šiuolaikinių muzikinio ugdymo koncepcijų, taikomų ir Lietuvoje, įvairovė 12
II. Šiuolaikinės populiariosios muzikos vieta pradinių klasių mokinių ugdyme 17
2.1 Pradinių klasių muzikos vadovėlių analizė 17
2.2 Pradinių klasių mokinių muzikinio ugdymo, taikant šiuolaikinę populiariąją muziką, galimybės 20
III. Pradinių klasių moksleivių ir pradinių klasių mokytojų požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką 24
3.1 Tyrimo metodika 24
3.2 Tyrimo rezultatai 26
3.2.1 Mokinių anketų rezultatai 26
3.2.2 Mokytojų anketų rezultatai 30
3.3 Tyrimo rezultatų apibendrinimas 34
Išvados ir rekomendacijos 35
Santrauka 36
Literatūra 38
Priedai 40

Įvadas

„Muzikinis ugdymas – tai visapusiškas ugdymas, todėl neretai apibrėžiamas kaip asmens įvedimas į kultūrą ir perdavimas jam visų sričių kultūrinių vertybių“ – teigia V. Aramavičiūtė (Aramavičiūtė V., 1998).
Pasirinktos temos aktualumą lemia ypatingas vaikų susidomėjimas popmuzika ir prieštaringai vertinamas šios muzikos poveikis. Šiuolaikinei populiariajai muzikai daugiau dėmesio skiriama popamokinėje veikloje, o muzikos mokymo programoje ji įtraukiama epizodiškai ir tik vyresnėse klasėse. Nepaisant to, ugdymo įstaigose vis populiarėja ir auga poreikis vaikų popchorų, popgrupių, popmuzikos studijų, vis dažniau rengiami vaikų popmuzikos koncertai, festivaliai, konkursai.
Deja, tyrimų, kurie atskleistų šiuolaikinės populiariosios muzikos įtaką pradinių klasių moksleivių asmenybei bei ugdymui, yra vos keletas (Rauduvaitė A. (2002), Žalys V. (2002), Piličiauskas A. (2002) ir kt.) Didesnis dėmesys yra skiriamas vyresniųjų klasių moksleivių muzikiniam ugdymui pasitelkiant šiuolaikinę popmuziką.
Rauduvaitė A. straipsnyje „Pradinių klasių moksleivių dorinimas: popmuzikos galimybės“ nurodo, jog „sėkmingą vaikų muzikinį ugdymą lemia laiku ir tinkamai asmenybės sukaupta muzikinė patirtis“ (Rauduvaitė A., 2002). Tad kyla klausimas, ar gali vaikas sukaupti įvairiapusišką muzikinę patirtį, jei pradinių klasių muzikos mokymo programoje akcentuojamas muzikinis ugdymas per lietuvių liaudies kūrybą, o visi kiti muzikos žanrai bei stiliai įtraukiami tik epizodiškai arba visai neįtraukiami? Be to, Jautakytės R. (2002) straipsnyje „Muzikinio ugdymo problemos pradinėje mokykloje“, atlikus tyrimą, nurodoma, kad mokytojų „darbą sunkina vadovėliuose pateiktas skurdus dainų repertuaras. Taip pat per sunki muzikos teorija.“
Bendrojo išsilavinimo standartai (2003) nurodo, jog „pradinė mokykla laikytina bene svarbiausiu muzikinio lavėjimo etapu. Jeigu šiame etape muzikinis ugdymas apleidžiamas, vėlesnės pastangos norimų rezultatų neduoda“. Taigi galima teigti, kad jeigu pradinių klasių moksleivių vertybinių nuostatų nelavinsime šiuolaikinės popmuzikos atžvilgiu, vėliau jie nesugebės ją tinkamai vertinti. Pedagoginiai stebėjimai rodo, jog mokiniai daugiau domisi ta muzika, kuri jiems mokykloje nedėstoma. Be to, šiuolaikinės popmuzikos dėka ugdomas muzikinės kultūros supratimas, estetinės vertybės bei muzikos pažinimas.
Popmuzika – tai muzika, kuri šiuo metu populiari, madinga, mėgiama; tai – nesudėtinga ir paprasta muzikinės kalbos raiška, kuriai būdinga reguliari ritminė pulsacija, apimanti įvairias šiuolaikinės muzikos kryptis ir stilius (Rauduvaitė A., 2002).
Dažniausiai šiuolaikinę muziką galima išgirsti įvairiuose masiniuose renginiuose (diskotekose, klubuose, koncertuose ir kt.), ją nuolat transliuoja radijas, televizija, be to, vis populiarėja muzikos klausymasis internete. Akivaizdu, jog vaikai klausydami šiuolaikinės populiariosios muzikos patiria daug teigiamų emocijų, todėl reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir mokykloje jiems domėtis kuo įvairesne muzika. Svarbu, kad muzika skatintų vaikų mąstymą ir saviraišką bei vertybinę orientaciją.
Taigi šiuolaikinės popmuzikos integravimas į muzikinį ugdymą ir jos poveikis pradinių klasių moksleivių asmenybei yra aktuali problema.
Tyrimo objektas – šiuolaikinė popmuzika pradinių klasių mokinių ugdyme.
Tyrimo tikslas – atskleisti šiuolaikinės popmuzikos įtaką bei jos privalumus ir trūkumus pradinių klasių mokinių ugdymo procese.
Tyrimo uždaviniai:
• atskleisti šiuolaikinės populiariosios muzikos sąvoką bei pristatyti popmuzikos stilius;
• apžvelgti garsiausias šiuolaikines muzikinio ugdymo koncepcijas, taikomas Lietuvos švietimo sistemoje;
• išanalizuoti šiuolaikinės populiariosios muzikos vietą pradinių klasių moksleivių muzikiniame ugdyme;
• ištirti, koks yra pradinių klasių mokinių ir pradinių klasių muzikos mokytojų požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką.
Baigiamojo darbo tyrimo metodai – anketų metodas, mokslinės literatūros analizė.

Autorinės teisės saugomos, kopijavimas draudžiamas.

Kitą (2) darbo nemokamą dalį susipažinimui rasite čia.

Turinys įkeltas: 2015-01-21