Category Archives: Keliaukime

Sunku atrasti pigiausią kai tokia gausybė aviabilietų pardavėjų

Sunku atrasti pigiausią kai tokia gausybė aviabilietų pardavėjų

Aviabilietai internetu į Angliją? Kaip įsigyti pigiausius?

Kaip rodo pardavimų statiska, aviabilietai internetu į Angliją – daugelį žmonių dominantis pasirinkimas. Nieko keista, kodėl taip yra, juk būtent Anglijoje gyvena kone daugiausia mūsų tautiečių. Nesunkiu pastebėti, kad žmonės tai prekei, kurios populiarumas yra ypač aukštas, yra linkę kelti ir daugiau kriterijų, pavyzdžiui, kad būtų kokybiška, įsigijimas užtruktų mažai laiko, o kaina būtų patraukli. Būtent apie pastarąjį kriterijų ir pakalbėsime plačiau. Norisi kuo patrauklesnės aviabilietų internetu į Angliją kainos? Puiku, tačiau verta prisiminti, kad vardan šio tikslo teks pasistengti patiems. Tad kaip įsigyti pigiausius aviabilietus internetu į Angliją?
Savaitės diena, kai perkate bilietą
Jei norite, kad aviabilietai internetu į Angliją kainuotų kuo mažiau, vienas svarbiausių dalykų, į kurį turite atkreipti dėmesį, yra savaitės diena, kai perkate bilietą. Įdomu tai, kad nemaža dalis keliautojų, net ir patyrusių, nėra linkę atkreipti į tai dėmesį ir mano, kad nėra jokio skirtumo, kuomet įsigyti bilietą. Vis dėlto, jei norite kuo žemesnių kainų, tuomet kuo skubiau turite keisti savo mąstymą bei taisyti padėtį – atminkite, kad aviabilietus yra verta pirkti antradieniais, trečiadieniais bei ketvirtadieniais – būtent šiomis savaitės dienomis jie kainuoja mažiausiai.
Svaitės diena, kai keliaujate
Vertėtų prisiminti, kad svarbi yra ne tik savaitės diena, kai perkate bilietą, ir tuomet, kai keliaujate. Žinoma, neretai pasitaiko situaciją, kuomet kelionės diena nepriklauso nuo paties keliautojo, tačiau, jei tik turite galimybę, išvyką planuokite taip, kad išvykimo diena būtų nuo antradienio iki ketvirtadienio.
Paros laikas, kai perkate bilietą
Jau sužinojome, kad norint įsigyti pigiausius bilietus, savaitės diena, kai perkate jį, vaidina ypač svarbų vaidmenį. Vis dėlto, aplinkybes galima tikslinti dar labiau – sužinoti ne tik savaitės dieną, bet ir tikslų paros laiką. Pasirodo, didžiausia tikimybė įsigyti pigiausius aviabilietus yra ankstų rytą (maždaug 3 – 4 valandą ryto).
Paskutinė minutė
Pigiausius bilietus įsigyti galite ir dar vienu būdu. Tai – paskutinių minučių galimybės. Net ir tuo atveju, jei nesate labai patyręs keliautojas, tikrai turėjote girdėti apie tai, kad egzistuoja toks pasirinkimas kaip paskutinės minutės poilsinės ar pažintinės kelionės. Atsižvelgiant į tai, svarbu prisiminti, kad egzistuoja ne tik paskutinės minutės kelionės, bet ir aviabilietai. Pastarieji – puiki galimybė norintiems keliauti už mažesnę kainą.
Taigi, būkite atidūs, tinkamai pasirinkite savaitės dienas, paros laiką, o taip pat nepamirškite paskutinių minučių – tai jūsų galimybės keliauti pigiau.

Šiuolaikiškos muzikos poveikis pradinukams

Šiuolaikiškos muzikos poveikis pradinukams (18)

Ir aštuoniolikta dalis skelbiama studentams dalie įvertinimui ir informacijos gavimui. Kita dalis kelsis į kitą puslapį. Seikite nuorodas.

Klausantis įrašo, labai svarbu ir paties mokytojo nusiteikimas, susikaupimas, grožėjimasis kūriniu. Rinkdami solines ar chorines dainas klausymuisi, visada turi pedagogas jas išanalizuoti, išnagrinėti tekstus, išsiaiškinti neaiškius žodžius. Galima prieš klausantis ir dainos tekstą perskaityti ar papasakoti jos turinį. Nereikia bijoti klausytis dainų vaikams nežinoma kalba. Tada klausytojų dėmesys bus sutelktas į melodijos skambesį. Jie giliau pajaus kūrinio grožį, dainos pobūdį, o muzika ilgam įstrigs atmintin (Krakauskaitė V., 1995).
Svarbu paklausius šiuolaikinės populiariosios muzikos kūrinių skatinti vaikus nebijoti ir patiems improvizuoti. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai muzikos pamokose gali improvizuoti pirmaisiais trimis lygiais: 1) eksperimentuoti garsais; 2) improvizuoti orientuodamiesi į procesą; 3) improvizuoti orientuodamiesi į rezultatą. Tačiau norint improvizuoti pradinių klasių mokiniams prireiks ne tik instrumentų, bet ir teorines žinias taikyti praktikoje, žinoti muzikinės raiškos priemones, kurios padėtų įgyvendinti turimą idėją, tai skatins muzikinį intelektą, mąstymą, dėmesį, atmintį, vaizduotę ir kitus psichinius procesus. E. Velička (2004) teigia, kad „Muzikinis intelektas veikia ne tik tada, kai žmogus klausosi muzikos, ją suvokia ir vertina, bet ir tada, kai jis pats muzikuoja – groja, dainuoja, improvizuoja, komponuoja ir kt.“
Labiausiai mokiniai atsiskleidžia tada, kai nejaučia baimės, yra vertinami ir reikšmingi. Vaiką gali paskatinti ne tik žodis, bet ir šypsena, žvilgsnis. Ką nors sėkmingai atlikęs, vaikas pasidaro veiklesnis… Todėl labai svarbus yra teigiamas mokytojo vertinimas mokiniui atlikus nurodytą kūrybinę užduotį.
Apžvelgus mokslinę literatūrą, galima daryti išvadą, kad muzikinis ugdymas bus prasmingas ir sėkmingas tik tada, kai dalykinių žinių perteikimą, muzikinių įgūdžių ugdymą susiesime su mokinių norais, polinkiais, interesais, tai yra mokymosi motyvais. Reikia siekti, kad muzikos pamokoje pradinių klasių moksleiviai nenuobodžiautų, vengti rutinos, stengtis, kad vaikas pamėgtų meniškai vertingą muziką ir taip plėtotųsi jo muzikinė kultūra, o kartu ir asmenybė.
Turtinga muzikinė aplinka ir tinkamas muzikinis ugdymas teigiamai veikia ne tik vaiko muzikalumą, bet ir kitas jo intelekto sritis – kalbinius, erdvinius, kinestezinius, socialinius ir net matematinius gebėjimus (Velička E., 2004).

16 dalis.

17 dalis.

Kitą dalį (19) atrasite ČIA.

Ketvirtoji mokslinio darbo dalis su muzika ir pradinukais

Ketvirtoji mokslinio darbo dalis su muzika ir pradinukais (4)

Nesąžininga būtų pateikti vos tik tris mokslinio darbo dalis, todėl įkeliu ir ketvirtąją.

XX a. 4-ojo deš. viduryje populiariąją bigbendo muziką ir jai būdingą ekspresiją, ritminę pulsaciją bei daugelį kitų subtilybių bendrai imta vadinti svingu. Išgaunamas efektas, kai atrodo, jog melodinė linija nuolat ritmiškai nesutampa su pagrindiniu ritmu, muzikinė raiška tampa elastinga ir laisva. Svingo orkestre visi muzikantai dažniausiai groja drauge, o solo intarpams skiriama mažiau vietos. Benas Gudmenas (1909-1986) – svingo karalius, baltasis klarnetistas bei orkestro vadovas. Būtent jis visose JAV valstijose suteikė svingui nacionalinės populiariosios muzikos statusą. Gudmenas buvo pirmasis, kuris pradėjo organizuoti džiazo muzikos koncertus. Paprastai bigbendų (didelė muzikantų grupė) atliekama muzika rėmėsi visiems žinomomis maršų bei himnų melodijomis arba populiariomis dainomis. Garsiausias tokios muzikos autorius buvo kompozitorius ir pianistas, juodųjų orkestro vadovas Edvardas Diukas Elingtonas (1899-1974). Jo sukurtai muzikai būdingi ypatingi niuansai, sudėtingumas, liudijantys apie nepaprastą kūrybinę vaizduotę bei energiją.
Džiazo muzikantai grojo dainų melodijas, o džiazo muzika savo ruoštu turėjo didelės įtakos populiariųjų dainų instrumentuotei bei atlikimo būdui. Laikui bėgant bigbendai ėmė bendradarbiauti su žymiais vokalistais, pritardavo jų pasirodymuose. Kai kurie vokalistai atlikdavo ir populiariąją muziką, pavyzdžiui Frenkas Sinatra (1915-1998), bet buvo ir tokių dainininkų, kurie atliko tik džiazą ir tapo įžymūs, ryškiausia jų Ela Ficdžerald (1918-1996).
Progresyvusis džiazas (bibopas) atsirado XX a. pirmoje 5-ojo deš. pusėje, Niujorke. Jaunų džiazo atlikėjų grupelė ėmė groti savitu stiliumi ir savu atlikimo būdu. Tai buvo labai sudėtinga, virtuoziška instrumentinė muzika, kuria šio stiliaus išradėjai ketino atnaujinti ankstyvojo džiazo ypatumus: improvizavimą, virtuoziškumą bei tiesioginį santykį tarp solisto ir kombo (nedidelė instrumentinė grupė).
Kiekvienas tokio ansamblio dalyvis buvo puikus solistas ir improvizuodamas stengėsi suteikti kūriniui naujų ir netikėtų niuansų, o ne varijuoti jau pažįstamais fragmentais.
Harmoniniu, ritminiu sudėtingumu bei intelektualumu ši muzika priartėjo prie sudėtingiausios to meto akademinės kamerinės muzikos. Šiai muzikai atsirado ir sava auditorija – menininkai, mokslininkai, rašytojai, intelektualai. Geriausi bibopo stiliaus atstovai yra juodieji muzikantai: saksofonistas Čarlis Parkeris (1920-1982), kontrabosininkas Čarlzas Mingusas (1922-1979) ir kt.
Progresyviojo džiazo muzikoje buvo bruožų, artimų XX a. rimtajai akademinei muzikai. Kai kurios susiformavusios tendencijos lėmė avangardui būdingą eksperimentavimą. Tokiu būdu 6-ojo deš. pabaigoje 7-ojo deš. pradžioje susiformavo vadinamojo „frydžiazo“ (angl. free jazz – laisvasis džiazas) stilius. Jis remiasi spontaninės, laisvos improvizacijos principu; dingsta tonalumas, pulsacija, melodija.
Kūldžiazas atsirado XX a. 6-ojo deš. pradžioje. Jam būdinga santūri elegantiška išraiška, suvaldytos emocijos, svarbus racionalumas. Žymiausias kūldžiazo atstovas – Mailsas Deivisas (1926-1991).

1 dalis.

2 dalis.

3 dalis.

Straipsnis patalpintas: 2015-01-21