Tag Archives: gospelas

Penktoji pradinukų ir muzikos mokslo dalis

Penktoji pradinukų ir muzikos mokslo dalis (5)

Keliu penktą pradinių klasių ugdymą šiuolaikinės muzikos mokslo darbo dalį, kad studentai galėtų gauti informacijos.

Antrojoje XX a. 7-ojo deš. pusėje jaunimą užvaldė ir sužavėjo rokas. Kai kurie muzikantai stengėsi įgyti populiarumą vienu metu mėgindami sujungti džiazo bei roko elementus. Šiai naujajai muzikai buvo būdinga tai, kad instrumentinėje sudėtyje bei skambesy susiliejo džiazo bei roko elementai: vietoj kontraboso atsirado bosinė gitara, pradėta naudoti solinę elektrinę gitarą, sintezatorius, roko būgnai. Pirmasis džiazroko stiliumi pradėjo groti Mailsas Deivisas.
Gospelą atlieka solistas, pritariant vokaliniam kvartetui bei pianinui. Nuo XX a. 3-ojo dešimtmečio gospelus imta atlikti ne tik bažnyčiose, bet ir už jų sienų. Ypatingą šios muzikos svarbą muzikinėje kultūroje rodo tai, kad gospelo muziką, nepaisant jų religinio turinio, buvo galima girdėti ir džiazo muzikos festivaliuose. Šio stiliaus muzikoje susipina tradicinės muzikos elementai, dvasingumas bei improvizavimo galimybės. Kadangi XX a. 4-5 dešimtmetyje gospelas tapo labai populiarus, daugelis atlikėjų ėmė jo elementus naudoti pramoginėje šokių muzikoje. Buvo išsaugota beveik visa, kas būdinga gospelui – solistas su vokaliniu kvartetu, melodijos atlikimo būdas, išraiškingumas, bet tekstų turinys kito: religines eiles pakeitė bliuzui būdingi pasaulietiniai posmai. Intensyvūs gospelo išgyvenimai susivijo su miesto bliuzo emocionaliuoju atvirumu, prie jų prisijungus energingai ritminei pulsacijai, būtinai naujiems šokiams, buvo sukurta labai „karšta“ šokių muzika. Taip buvo sukurtas naujas muzikos stilius ritmo bliuzas.
Miuzikle puikiai įsikūnijo vienas svarbiausių amerikiečių populiariosios kultūros principų: lengvai suvokiama forma kalbėti apie rimtus dalykus. Tikrame miuzikle visi jo komponentai – melodijos, dialogai ir dainų tekstai, šokiai ir scenografija – vienodai svarbūs ir skirti maksimaliai ryškiai ir įtikinančiai atskleisti pagrindinę idėją. Klasikiniais miuziklais tapo Ričardo Rodžerso „Muzikos garsai“ (1957 m.), Džerijaus Boko „Smuikininkas ant stogo“ (1964 m.), Endriu Loido Vėberio „Katės“ (1981 m.) ir kt.
Rokenrolas populiariosios muzikos pasaulyje sukėlė revoliuciją. Buvęs kantri dainų atlikėjas, Elvis Preslis (1935-1977), rokenrolu užkariavo visą pasaulį. Ankstyvojo rokenrolo dainų forma ir harmonija yra paremta bliuzo principais. Solistui pritaria elektra pastiprintos gitaros, saksofonas, kartais trimitas. Garsiausias iš juodųjų muzikantų, grojančių rokenrolą buvo Čakas Beris (g. 1926). Iš pradžių rokenrolą grojo įvairūs kitų muzikos stilių muzikantai, kurie ir rokenrolą praturtino šių stilių elementais. Svarbiausias buvo ritmo bliuzas (rokenrolo pagrindas), kantri muzika ir estradinės dainos. Priklausomai nuo kiekvieno komponento proporcijos, kūrėsi vis kitokie populiariosios muzikos stiliai. Pavyzdžiui, kantri muzikos elementai, dainavimo maniera, instrumentuotė paskatino atsirasti „folkroką“. Juodųjų muzikos elementų dominantė lėmė vėlesniųjų juodųjų populiariosios muzikos stilių – „soulo“, „fanki“, „repo“ – atsiradimą. Kai estradinei muzikai būdingi bruožai nustelbė rokenrolo ekspresiją ir energiją, atsirado kryptis, kurią kartu su begaliniu kiekiu jos atmainų dabar vadiname „popmuzika“.

Naudinga pasidomėti:

 

1 dalis.

2 dalis.

3 dalis.

4 dalis.

Straipsnis įkeltas: 2015-01-21