Tag Archives: Straškienė D.

E. Veličkos keturi muzikos klausymosi lygiai

E. Veličkos keturi muzikos klausymosi lygiai (16)

Štai ir šešiolikta mano unikalaus darbo dalis. Susipažinkite su juo nemokama, tik atminkite, kad kopijuoti jau nebegalėsite.

Pasak E. Veličkos (30, 1995), „Muzikos klausymąsi ir suvokimą sąlygiškai galima būtų suskirstyti į keturis lygius:
1. Muzika – fonas.
2. Muzika – iliustracija.
3. Emocinis muzikos suvokimas.
4. Struktūrinis muzikos suvokimas.
Muzika – fonas gali skambėti darbelių, piešimo pamokų metu, skaitant, žiūrint skaidres ir t. t. Vaiko sąmonė itin jautri įvairiems aplinkos dirgikliams. Jo atmintin patekę garsai, kvapai, spalvos, judesiai vėliau išlieka visą gyvenimą. Fonui tinkamą muziką mokytojas turi parinkti itin atidžiai ir atsakingai. Rami, medatyvi muzika gali vaiką nuraminti, padėti susikaupti, suaktyvinti jo psichines galias.
Žmogus, gebantis muzikos klausytis antruoju būdu, ieško joje pažįstamų garsų – paukščių čiulbėjimo, jūros ošimo, lietaus lašų kritimo ir pan. Klausydamasis muzikos, jis stengiasi ją „suprasti“, savo vaizduotėje kurdamas įvairias vizijas. Toks klausymosi būdas, taip pat piešimas, tapymas ir eilėraščių kūrimas skambant muzikai lavina vaizduotę.
Žmogus, klausantis muzikos trečiuoju būdu, išgyvena kūrinio emocinį bangavimą atitinkančius jausmų pakilimus ir atoslūgius. Jo jausmai tarsi yra valdomi klausomos muzikos. Dažniausiai taip klausomasi kompozitorių romantikų kūrinių. Romantikų kūryba dažniausiai susidomima jaunystėje.
Kai žmogus, klausydamasis kūrinio, atpažįsta intonacinius vingius, ritmines struktūras, girdi tonacijų kaitą, suvokia kūrinio formą, geba sekti kompozitoriaus mintį, jis muzikos klausosi ketvirtuoju būdu. Šiam suvokimo etapui būtina bent elementari praktinio muzikavimo patirtis, minimalios muzikos teorijos žinios, natų rašto pažinimas.
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams nepaprastai svarbi mokytojo nuomonė, todėl pradinių klasių pedagogų pačių parinkti klausytis kūriniai papildytų mokymo programas bei vadovėlio medžiagą, o tai neabejotinai darytų įtaką vaikų veiklos motyvacijai.
Muzikos pamokose esminis vaidmuo tenka mokytojui. Jo darbas lemia, ar mokiniams įskiepijama meilė muzikai, sukuriamos estetinės ar dvasinio susikaupimo situacijos. Tik kūrybingas, atsidavęs darbui, sistemingai ir nuosekliai dirbantis mokytojas gali pasiekti laukiamų rezultatų. (Straškienė D., Balčytis E., 2003)
Velička E. (30, 1995) teigia, kad „Su pradinukais dirbantis mokytojas turi būti plačių interesų žmogus, besidomintis viskuo, kuo tik įmanoma domėtis. Parinkdamas muziką klausymuisi, mokytojas turėtų vadovautis dviem pagrindiniais kriterijais: pirma, muzika turėtų PATIKTI vaikams, antra, muzika turi būti MENIŠKAI VERTINGA.“

15 dalis.

Darbo dalis įkelta: 2015-01-23