Tag Archives: Krakauskaitė V.

Šiuolaikiškos muzikos poveikis pradinukams

Šiuolaikiškos muzikos poveikis pradinukams (18)

Ir aštuoniolikta dalis skelbiama studentams dalie įvertinimui ir informacijos gavimui. Kita dalis kelsis į kitą puslapį. Seikite nuorodas.

Klausantis įrašo, labai svarbu ir paties mokytojo nusiteikimas, susikaupimas, grožėjimasis kūriniu. Rinkdami solines ar chorines dainas klausymuisi, visada turi pedagogas jas išanalizuoti, išnagrinėti tekstus, išsiaiškinti neaiškius žodžius. Galima prieš klausantis ir dainos tekstą perskaityti ar papasakoti jos turinį. Nereikia bijoti klausytis dainų vaikams nežinoma kalba. Tada klausytojų dėmesys bus sutelktas į melodijos skambesį. Jie giliau pajaus kūrinio grožį, dainos pobūdį, o muzika ilgam įstrigs atmintin (Krakauskaitė V., 1995).
Svarbu paklausius šiuolaikinės populiariosios muzikos kūrinių skatinti vaikus nebijoti ir patiems improvizuoti. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai muzikos pamokose gali improvizuoti pirmaisiais trimis lygiais: 1) eksperimentuoti garsais; 2) improvizuoti orientuodamiesi į procesą; 3) improvizuoti orientuodamiesi į rezultatą. Tačiau norint improvizuoti pradinių klasių mokiniams prireiks ne tik instrumentų, bet ir teorines žinias taikyti praktikoje, žinoti muzikinės raiškos priemones, kurios padėtų įgyvendinti turimą idėją, tai skatins muzikinį intelektą, mąstymą, dėmesį, atmintį, vaizduotę ir kitus psichinius procesus. E. Velička (2004) teigia, kad „Muzikinis intelektas veikia ne tik tada, kai žmogus klausosi muzikos, ją suvokia ir vertina, bet ir tada, kai jis pats muzikuoja – groja, dainuoja, improvizuoja, komponuoja ir kt.“
Labiausiai mokiniai atsiskleidžia tada, kai nejaučia baimės, yra vertinami ir reikšmingi. Vaiką gali paskatinti ne tik žodis, bet ir šypsena, žvilgsnis. Ką nors sėkmingai atlikęs, vaikas pasidaro veiklesnis… Todėl labai svarbus yra teigiamas mokytojo vertinimas mokiniui atlikus nurodytą kūrybinę užduotį.
Apžvelgus mokslinę literatūrą, galima daryti išvadą, kad muzikinis ugdymas bus prasmingas ir sėkmingas tik tada, kai dalykinių žinių perteikimą, muzikinių įgūdžių ugdymą susiesime su mokinių norais, polinkiais, interesais, tai yra mokymosi motyvais. Reikia siekti, kad muzikos pamokoje pradinių klasių moksleiviai nenuobodžiautų, vengti rutinos, stengtis, kad vaikas pamėgtų meniškai vertingą muziką ir taip plėtotųsi jo muzikinė kultūra, o kartu ir asmenybė.
Turtinga muzikinė aplinka ir tinkamas muzikinis ugdymas teigiamai veikia ne tik vaiko muzikalumą, bet ir kitas jo intelekto sritis – kalbinius, erdvinius, kinestezinius, socialinius ir net matematinius gebėjimus (Velička E., 2004).

16 dalis.

17 dalis.

Kitą dalį (19) atrasite ČIA.

Kas aktualu pradinių klasių mokiniams mokantis muzikos

Kas aktualu pradinių klasių mokiniams mokantis muzikos (17)

Septyniolikta dalis yra pilna visokiausių pastebėjimų ir aptarimų. Todėl gausite daug reikiamos informacijos.

Pradinių klasių mokiniams aktuali, įdomi yra tokia muzika, kurią jie gali susieti su savąją patirtimi, įprasta aplinka. Tai skatina juos lyginti, daryti išvadas, apibendrinti, moko mąstyti, giliau jausti, išgyventi. Neturėdami muzikos vertinimo įgūdžių, vaikai klausosi ir reklamos klipų, ir populiarių (dažnai ne pačių geriausių) per televiziją ar radiją girdimų dainų melodijų. Ar ne geriau būtų tokią kūrybą ne kritikuoti, o aptarti muzikos pamokose? Gebėjimas suvokti bei vertinti muziką – nepaprastai svarbi muzikinio ugdymo proceso dalis.
D. Straškienė (2003) nurodo, jog „Kitų menų integracija – labai svarbus faktorius, kuris daro veiksmingesnį muzikos suvokimo procesą. Todėl […] daugelio muzikos didaktikos specialistų darbuose išryškintas grožinės literatūros kūrinių, poezijos posmų ar vaizduojamojo meno reprodukcijų gretinimas su muzikos kūriniu.“
Anot psichologų, kuo stipresnis dirgiklis, tuo emocionaliau vaikas į jį reaguoja. Taigi emocijos yra labai svarbus muzikos suvokimo komponentas. Vaikas, klausydamas ir atlikdamas įvairios nuotaikos muziką, plėtoja savo emocinę patirtį. Kuo įvairesnės nuotaikos kūrinių jis klausosi ir pratinasi raiškiai juos atlikti, tuo geriau jis įsisavina neverbalinę kalbą, reikalingą bendravimui, empatijai. E. Velička (2004) teigia, kad „Vaiko emocinei, psichologinei bei socialinei raidai ypač svarbi ne tik galimybė klausytis kuo įvairesnės muzikos, bet ir aktyvus dalyvavimas žaidžiant muzikinius žaidimus bei pačiam aktyviai muzikuoti.“
Muzika – įvairių nuotaikų šaltinis. Kiekvienas vaikas turi savitą jausmų pasaulį. Kartais jam norisi liūdnos, kartais linksmos, o kartais ramios muzikos. Svarbu pastebėti muzikos pamokoje vyraujančias emocijas ir pagal galimybes atitinkamai parinkti paklausyti ir analizuoti muzikinį kūrinį, todėl pedagogui yra naudinga turėti sukaupus įvairių stilių ir epochų populiariosios muzikos kūrinių. „Visada reikia rasti tinkamiausią momentą klausytis muzikos, kad visų vaikų dėmesys būtų sutelktas. Muzika turi žadinti teigiamas emocijas, kelti norą dar kartą jos pasiklausyti.“ (Krakauskaitė V., 1995) Mokytojas vaizdingu pasakojimu gali sukurti muzikos kūriniui ar dainai būdingą nuotaiką, galima patiems vaikams leisti nusakyti skambėsiančio kūrinio nuotaiką, tokiu būdu bus lavinami pradinių klasių moksleivių mąstymas bei vaizduotė. Vertinant muziką žodžiu arba raštu lavinami vaikų bendrieji kalbiniai gebėjimai. […] Nuo gebėjimo taikyti sąvokas, reikšti savo mintis priklauso, kaip vaiką supras draugai, tėvai, mokytojas. Mokėjimas diskutuoti labai svarbus užmezgant draugiškus ar dalykinius santykius su aplinkiniais, o gebėjimas formuluoti mintis būtinas norint išreikšti savo idėjas žodžiais bei įtikinti kitus jų reikšmingumu.

15 dalis.

16 dalis.

Dar viena darbo dalis įkelta: 2015-01-23