Tag Archives: V. Aramavičiūtė

Šiuolaikiškos muzikos poveikis pradinukams

Šiuolaikiškos muzikos poveikis pradinukams (18)

Ir aštuoniolikta dalis skelbiama studentams dalie įvertinimui ir informacijos gavimui. Kita dalis kelsis į kitą puslapį. Seikite nuorodas.

Klausantis įrašo, labai svarbu ir paties mokytojo nusiteikimas, susikaupimas, grožėjimasis kūriniu. Rinkdami solines ar chorines dainas klausymuisi, visada turi pedagogas jas išanalizuoti, išnagrinėti tekstus, išsiaiškinti neaiškius žodžius. Galima prieš klausantis ir dainos tekstą perskaityti ar papasakoti jos turinį. Nereikia bijoti klausytis dainų vaikams nežinoma kalba. Tada klausytojų dėmesys bus sutelktas į melodijos skambesį. Jie giliau pajaus kūrinio grožį, dainos pobūdį, o muzika ilgam įstrigs atmintin (Krakauskaitė V., 1995).
Svarbu paklausius šiuolaikinės populiariosios muzikos kūrinių skatinti vaikus nebijoti ir patiems improvizuoti. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai muzikos pamokose gali improvizuoti pirmaisiais trimis lygiais: 1) eksperimentuoti garsais; 2) improvizuoti orientuodamiesi į procesą; 3) improvizuoti orientuodamiesi į rezultatą. Tačiau norint improvizuoti pradinių klasių mokiniams prireiks ne tik instrumentų, bet ir teorines žinias taikyti praktikoje, žinoti muzikinės raiškos priemones, kurios padėtų įgyvendinti turimą idėją, tai skatins muzikinį intelektą, mąstymą, dėmesį, atmintį, vaizduotę ir kitus psichinius procesus. E. Velička (2004) teigia, kad „Muzikinis intelektas veikia ne tik tada, kai žmogus klausosi muzikos, ją suvokia ir vertina, bet ir tada, kai jis pats muzikuoja – groja, dainuoja, improvizuoja, komponuoja ir kt.“
Labiausiai mokiniai atsiskleidžia tada, kai nejaučia baimės, yra vertinami ir reikšmingi. Vaiką gali paskatinti ne tik žodis, bet ir šypsena, žvilgsnis. Ką nors sėkmingai atlikęs, vaikas pasidaro veiklesnis… Todėl labai svarbus yra teigiamas mokytojo vertinimas mokiniui atlikus nurodytą kūrybinę užduotį.
Apžvelgus mokslinę literatūrą, galima daryti išvadą, kad muzikinis ugdymas bus prasmingas ir sėkmingas tik tada, kai dalykinių žinių perteikimą, muzikinių įgūdžių ugdymą susiesime su mokinių norais, polinkiais, interesais, tai yra mokymosi motyvais. Reikia siekti, kad muzikos pamokoje pradinių klasių moksleiviai nenuobodžiautų, vengti rutinos, stengtis, kad vaikas pamėgtų meniškai vertingą muziką ir taip plėtotųsi jo muzikinė kultūra, o kartu ir asmenybė.
Turtinga muzikinė aplinka ir tinkamas muzikinis ugdymas teigiamai veikia ne tik vaiko muzikalumą, bet ir kitas jo intelekto sritis – kalbinius, erdvinius, kinestezinius, socialinius ir net matematinius gebėjimus (Velička E., 2004).

16 dalis.

17 dalis.

Kitą dalį (19) atrasite ČIA.

Kas aktualu pradinių klasių mokiniams mokantis muzikos

Kas aktualu pradinių klasių mokiniams mokantis muzikos (17)

Septyniolikta dalis yra pilna visokiausių pastebėjimų ir aptarimų. Todėl gausite daug reikiamos informacijos.

Pradinių klasių mokiniams aktuali, įdomi yra tokia muzika, kurią jie gali susieti su savąją patirtimi, įprasta aplinka. Tai skatina juos lyginti, daryti išvadas, apibendrinti, moko mąstyti, giliau jausti, išgyventi. Neturėdami muzikos vertinimo įgūdžių, vaikai klausosi ir reklamos klipų, ir populiarių (dažnai ne pačių geriausių) per televiziją ar radiją girdimų dainų melodijų. Ar ne geriau būtų tokią kūrybą ne kritikuoti, o aptarti muzikos pamokose? Gebėjimas suvokti bei vertinti muziką – nepaprastai svarbi muzikinio ugdymo proceso dalis.
D. Straškienė (2003) nurodo, jog „Kitų menų integracija – labai svarbus faktorius, kuris daro veiksmingesnį muzikos suvokimo procesą. Todėl […] daugelio muzikos didaktikos specialistų darbuose išryškintas grožinės literatūros kūrinių, poezijos posmų ar vaizduojamojo meno reprodukcijų gretinimas su muzikos kūriniu.“
Anot psichologų, kuo stipresnis dirgiklis, tuo emocionaliau vaikas į jį reaguoja. Taigi emocijos yra labai svarbus muzikos suvokimo komponentas. Vaikas, klausydamas ir atlikdamas įvairios nuotaikos muziką, plėtoja savo emocinę patirtį. Kuo įvairesnės nuotaikos kūrinių jis klausosi ir pratinasi raiškiai juos atlikti, tuo geriau jis įsisavina neverbalinę kalbą, reikalingą bendravimui, empatijai. E. Velička (2004) teigia, kad „Vaiko emocinei, psichologinei bei socialinei raidai ypač svarbi ne tik galimybė klausytis kuo įvairesnės muzikos, bet ir aktyvus dalyvavimas žaidžiant muzikinius žaidimus bei pačiam aktyviai muzikuoti.“
Muzika – įvairių nuotaikų šaltinis. Kiekvienas vaikas turi savitą jausmų pasaulį. Kartais jam norisi liūdnos, kartais linksmos, o kartais ramios muzikos. Svarbu pastebėti muzikos pamokoje vyraujančias emocijas ir pagal galimybes atitinkamai parinkti paklausyti ir analizuoti muzikinį kūrinį, todėl pedagogui yra naudinga turėti sukaupus įvairių stilių ir epochų populiariosios muzikos kūrinių. „Visada reikia rasti tinkamiausią momentą klausytis muzikos, kad visų vaikų dėmesys būtų sutelktas. Muzika turi žadinti teigiamas emocijas, kelti norą dar kartą jos pasiklausyti.“ (Krakauskaitė V., 1995) Mokytojas vaizdingu pasakojimu gali sukurti muzikos kūriniui ar dainai būdingą nuotaiką, galima patiems vaikams leisti nusakyti skambėsiančio kūrinio nuotaiką, tokiu būdu bus lavinami pradinių klasių moksleivių mąstymas bei vaizduotė. Vertinant muziką žodžiu arba raštu lavinami vaikų bendrieji kalbiniai gebėjimai. […] Nuo gebėjimo taikyti sąvokas, reikšti savo mintis priklauso, kaip vaiką supras draugai, tėvai, mokytojas. Mokėjimas diskutuoti labai svarbus užmezgant draugiškus ar dalykinius santykius su aplinkiniais, o gebėjimas formuluoti mintis būtinas norint išreikšti savo idėjas žodžiais bei įtikinti kitus jų reikšmingumu.

15 dalis.

16 dalis.

Dar viena darbo dalis įkelta: 2015-01-23

Galimybės ugdyme taikant šiuolaikinę populiariąją muziką

Galimybės ugdyme taikant šiuolaikinę populiariąją muziką (15)

Nenusigąskite, kad šiame bloge randate 6 dalį ir jau 15. Sekite nuorodas ir atrasite visą mano darbą.

2.2 Pradinių klasių mokinių muzikinio ugdymo, taikant šiuolaikinę populiariąją muziką, galimybės

Darnios, veiklios ir puoselėjančios grožį asmenybės ugdymas – aktuali visų laikų problema.
Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose teigiama, kad „Meninio ugdymo procese veiksmingai ir harmoningai ugdoma visa žmogaus asmenybė – kūrybinės, intelektinės, emocinės, […] verbalinės ir neverbalinės raiškos gebėjimai, vertybinių nuostatų sistema… Meninis ugdymas – tai investicija į mūsų šalies ateitį.“
Teisingai organizuojant muzikinę veiklą, vaikas be muzikos neįsivaizduoja savo gyvenimo… Ir jeigu vaiko gebėjimai ryškūs, muzika gali paskatinti profesijos pasirinkimą. Todėl ji pasitelkiama ne tik muzikiniam, bet ir visuminiam vaiko ugdymui. Nuo sistemingo ir nuoseklaus muzikinio ugdymo pradinėje mokykloje dažnai priklauso žmogaus muzikinis intelektas ir jo gabumai, taip teigia E. Velička (2004).
Tikrai žinoma, kad ankstyvoji muzikinė patirtis daro akivaizdžią įtaką tolesnei muzikinių gabumų raidai. Vaikus mokyti muzikos svarbu jau vien todėl, kad tai lavina jų muzikinį intelektą, sukuria prielaidas estetiniam muzikos vertinimui suvokti, atveria platesnius muzikinės kultūros pažinimo horizontus.
Akivaizdu, kad šiuolaikinė populiarioji muzika gali daryti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį vaiko asmenybės ugdymui, jo elgesiui, mąstymui, pasaulėjautai. Todėl labai svarbu jau nuo pirmosios klasės ugdyti tinkamą meninį skonį, vertybes, parinkti atitinkančią vaiko amžiaus ypatumus šiuolaikinę populiariąją muziką. Pradinių klasių moksleivis dar neturi sukaupęs daug gyvenimiškos patirties, dar nesusiformavęs jo muzikinis skonis; kritinis mąstymas, o tai riboja jo galimybes pasirinkti vertingą muziką. Todėl tėvai turėtų padėti pasirinkti, kokią muziką vaikas turėtų klausyti, o mokykloje į pagalbą jam ateina pedagogas. „Vaiko muzikalumui, jo muzikinio intelekto ir gabumų raidai įtakos gali turėti ne vienas, bet mažų mažiausiai trys skirtingi veiksniai: muzikali prigimtis, turtinga jį supanti muzikinė aplinka, tikslingas ir metodiškas jo lavinimas.“ (Velička E., 2004)
Bendrųjų programų autoriai akcentuoja muzikos klausymąsi kaip pagrindinę veikseną, kuri padeda pažinti ne tik muzikos formas, žanrus, stilius, bet ir formuoja asmenybės muzikinį skonį, turtina dvasinį pasaulį.

1 dalis.

14 dalis.

Dalis baigiamojo darbo įkelta: 2015-01-23

Šiuolaikinės populiariosios muzikos vaidmuo pradinukams

Šiuolaikinės populiariosios muzikos vaidmuo pradinukams (1)

Noriu pasidalinti savo puikiu ir unikaliu darbu apie pradinukų ugdymą panaudojant šiuolaikinę populiariąją muziką.

GYVENIMO UNIVERSITETAS
GERAS FAKULTETAS
KATEDRA PRIE MENO

xxxxx xxxxxxxxxxxxxxxxxx
ŠIUOLAIKINĖ POPULIARIOJI MUZIKA PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ UGDYME

Baigiamasis darbas

Baigiamojo darbo vadovė
doc. dr. BR. XXXXX XXXXXXXXX
Lietuva, geri metai buvo
Turinys

Įvadas
I. Pradinių klasių mokinių muzikinio ugdymo, taikant šiuolaikinę populiariąją
muziką teoriniai pagrindai 5
1.1 Šiuolaikinės populiariosios muzikos samprata (muzikos stilių apžvalga) 5
1.2 Šiuolaikinių muzikinio ugdymo koncepcijų, taikomų ir Lietuvoje, įvairovė 12
II. Šiuolaikinės populiariosios muzikos vieta pradinių klasių mokinių ugdyme 17
2.1 Pradinių klasių muzikos vadovėlių analizė 17
2.2 Pradinių klasių mokinių muzikinio ugdymo, taikant šiuolaikinę populiariąją muziką, galimybės 20
III. Pradinių klasių moksleivių ir pradinių klasių mokytojų požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką 24
3.1 Tyrimo metodika 24
3.2 Tyrimo rezultatai 26
3.2.1 Mokinių anketų rezultatai 26
3.2.2 Mokytojų anketų rezultatai 30
3.3 Tyrimo rezultatų apibendrinimas 34
Išvados ir rekomendacijos 35
Santrauka 36
Literatūra 38
Priedai 40

Įvadas

„Muzikinis ugdymas – tai visapusiškas ugdymas, todėl neretai apibrėžiamas kaip asmens įvedimas į kultūrą ir perdavimas jam visų sričių kultūrinių vertybių“ – teigia V. Aramavičiūtė (Aramavičiūtė V., 1998).
Pasirinktos temos aktualumą lemia ypatingas vaikų susidomėjimas popmuzika ir prieštaringai vertinamas šios muzikos poveikis. Šiuolaikinei populiariajai muzikai daugiau dėmesio skiriama popamokinėje veikloje, o muzikos mokymo programoje ji įtraukiama epizodiškai ir tik vyresnėse klasėse. Nepaisant to, ugdymo įstaigose vis populiarėja ir auga poreikis vaikų popchorų, popgrupių, popmuzikos studijų, vis dažniau rengiami vaikų popmuzikos koncertai, festivaliai, konkursai.
Deja, tyrimų, kurie atskleistų šiuolaikinės populiariosios muzikos įtaką pradinių klasių moksleivių asmenybei bei ugdymui, yra vos keletas (Rauduvaitė A. (2002), Žalys V. (2002), Piličiauskas A. (2002) ir kt.) Didesnis dėmesys yra skiriamas vyresniųjų klasių moksleivių muzikiniam ugdymui pasitelkiant šiuolaikinę popmuziką.
Rauduvaitė A. straipsnyje „Pradinių klasių moksleivių dorinimas: popmuzikos galimybės“ nurodo, jog „sėkmingą vaikų muzikinį ugdymą lemia laiku ir tinkamai asmenybės sukaupta muzikinė patirtis“ (Rauduvaitė A., 2002). Tad kyla klausimas, ar gali vaikas sukaupti įvairiapusišką muzikinę patirtį, jei pradinių klasių muzikos mokymo programoje akcentuojamas muzikinis ugdymas per lietuvių liaudies kūrybą, o visi kiti muzikos žanrai bei stiliai įtraukiami tik epizodiškai arba visai neįtraukiami? Be to, Jautakytės R. (2002) straipsnyje „Muzikinio ugdymo problemos pradinėje mokykloje“, atlikus tyrimą, nurodoma, kad mokytojų „darbą sunkina vadovėliuose pateiktas skurdus dainų repertuaras. Taip pat per sunki muzikos teorija.“
Bendrojo išsilavinimo standartai (2003) nurodo, jog „pradinė mokykla laikytina bene svarbiausiu muzikinio lavėjimo etapu. Jeigu šiame etape muzikinis ugdymas apleidžiamas, vėlesnės pastangos norimų rezultatų neduoda“. Taigi galima teigti, kad jeigu pradinių klasių moksleivių vertybinių nuostatų nelavinsime šiuolaikinės popmuzikos atžvilgiu, vėliau jie nesugebės ją tinkamai vertinti. Pedagoginiai stebėjimai rodo, jog mokiniai daugiau domisi ta muzika, kuri jiems mokykloje nedėstoma. Be to, šiuolaikinės popmuzikos dėka ugdomas muzikinės kultūros supratimas, estetinės vertybės bei muzikos pažinimas.
Popmuzika – tai muzika, kuri šiuo metu populiari, madinga, mėgiama; tai – nesudėtinga ir paprasta muzikinės kalbos raiška, kuriai būdinga reguliari ritminė pulsacija, apimanti įvairias šiuolaikinės muzikos kryptis ir stilius (Rauduvaitė A., 2002).
Dažniausiai šiuolaikinę muziką galima išgirsti įvairiuose masiniuose renginiuose (diskotekose, klubuose, koncertuose ir kt.), ją nuolat transliuoja radijas, televizija, be to, vis populiarėja muzikos klausymasis internete. Akivaizdu, jog vaikai klausydami šiuolaikinės populiariosios muzikos patiria daug teigiamų emocijų, todėl reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir mokykloje jiems domėtis kuo įvairesne muzika. Svarbu, kad muzika skatintų vaikų mąstymą ir saviraišką bei vertybinę orientaciją.
Taigi šiuolaikinės popmuzikos integravimas į muzikinį ugdymą ir jos poveikis pradinių klasių moksleivių asmenybei yra aktuali problema.
Tyrimo objektas – šiuolaikinė popmuzika pradinių klasių mokinių ugdyme.
Tyrimo tikslas – atskleisti šiuolaikinės popmuzikos įtaką bei jos privalumus ir trūkumus pradinių klasių mokinių ugdymo procese.
Tyrimo uždaviniai:
• atskleisti šiuolaikinės populiariosios muzikos sąvoką bei pristatyti popmuzikos stilius;
• apžvelgti garsiausias šiuolaikines muzikinio ugdymo koncepcijas, taikomas Lietuvos švietimo sistemoje;
• išanalizuoti šiuolaikinės populiariosios muzikos vietą pradinių klasių moksleivių muzikiniame ugdyme;
• ištirti, koks yra pradinių klasių mokinių ir pradinių klasių muzikos mokytojų požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką.
Baigiamojo darbo tyrimo metodai – anketų metodas, mokslinės literatūros analizė.

Autorinės teisės saugomos, kopijavimas draudžiamas.

Kitą (2) darbo nemokamą dalį susipažinimui rasite čia.

Turinys įkeltas: 2015-01-21